Milžiniška per visą pasaulį nusiritusi TV šokių šou banga paskatino daugybę vyrų ir moterų pirmą kartą atverti šokių klubų duris. Net ir Lietuvoje, kur stiprioji lytis tradiciškai šnairai į jas žiūri, jaučiamas didesnis vyrų susidomėjimas neįprasta jiems veikla. Sumanėme padėti moterims rasti argumentų aiškinant savo brangiausiems, dar neatsikračiusiems stereotipų, kodėl vyrams šokti būtina.

Melburne gyvena šešiasdešimt ketverių vyras, kuris, pasak žiniasklaidos, kasdien šoka viename prekybos ir verslo centre, tiesiog gatvėje, bet kokiu oru: ir kai lyja lietus, ir kai krinta kruša, ir kai šviečia saulė... Važiuojantys pro šalį draugiškai moja Šokančiam Vyrui (tokia pravardė prilipo vietinei įžymybei) iš savo automobilių, praeiviai jį apkabina ir bučiuoja į skruostus, interneto tinkle „Facebook“ kaipRobyno draugai užsiregistravo jau daugiau kaip 4000 žmonių, o filmukas apie jį „You Tube“ pažiūrėtas daugiau kaip 20 000 kartų. Į klausimą, kodėl šoka, mažakalbis australas atsako: „Noriu suteikti žmonėms laimės... Tai ir man teikia laimės.“ Vyras atrodo keistokai, bet matant jį besišypsantį ir kitų žmonių reakciją nė truputėlio neabejoji, kad šokėjui puikiai sekasi daryti, ką yra užsibrėžęs.

Įdomu, kad 1945-aisiais ten pat, Australijoje, išgarsėjo kitas Šokantis Vyras. Vieną rugpjūčio dieną kino žurnalo „Fox Movietone News“ reporteris atkreipė dėmesį į skrybėlėtą jaunuolį, kuris iš džiaugsmo šoko Sidnėjaus gatvėje. Tas atsitiktinai kameros įamžintas žmogus tapo Australijos istorijos ir kultūros dalimi, nemariu pergalės Antrajame pasauliniame kare ir grįžusios taikos simboliu.

Įsivaizduojate savo vyrą ar draugą taip neįprastai reiškiantį savo emocijas prašalaičių akivaizdoje? Be jokio varžymosi šokantį tik todėl, kad jam gera? Arba, priešingai, kad jam ilgu? Et, sunku šito tikėtis iš lietuvių. „Taip yra dėl kelių priežasčių. Lietuvoje gajus įsitikinimas, kad vyriškumas lygus mačizmui,vyrų šokis siejamas su netoleruojamu pas mus homoseksualumu. Be to, Lietuvoje dominuoja dainuojamoji kultūra, t. y. kitokia nei, tarkim, Balkanuose, Kaukaze, Pietų Amerikoje. Mūsų tradicijos leidžia vyrams dainuoti prie stalo, o tuose kraštuose – dar ir šokti. Nuostatą, koks privalo būti, vyrui perduoda jau tėvai. Kokią žinią gauna dabartinis paauglys tipiškoje lietuvių šeimoje? Einame, sūnau, visi drauge pašokti? Nieko panašaus. Galvok, sūnau, apie išsilavinimą, darbą, sėkmę, pinigus!“ – aiškina tradicinį vyrų vangumą šokių srityje psichoterapeutas Olegas Lapinas, komentuodamas situaciją, kuri taip liūdina moteris, trokštančias skirti šiam užsiėmimui savo laisvalaikį.

 

Bet reikalai taisosi. Pasak klubo „Šokiai.lt“, jau dešimt metų mokančio šokti vilniečius, vadovės Jelenos Aleksandravičienės, jo slenkstį mina vis daugiau vyrų, tarp jų – politikų, verslininkų, pramogų pasaulio atstovų. „Vyrai pastaruoju metu suaktyvėjo, dalis ateina, nes šokti tampa madinga. O moterims, kurių antrosios pusės vis dar atsikalbinėja, patariu sugalvoti kokią nors gudrybę (paprastas šantažas irgi tinka!) ir vieną kartą atvesti savo brangiausiąjį į klubą. Visa kita padarysime mes. Per keletą pamokų vyrai dažniausia labai įsitraukia į naują veiklą ir netgi perima iniciatyvą į savo rankas. Daugelis ateina su klišėmis galvoje, kaip antai: „nesugebėsiu“, „nevyriška“, todėl, išmokę šokti tango ar ča ča, jie gali sau ištarti bet kurio stipriosios lyties atstovo ausį glostančius žodžius: „Aš tai padariau!“ Vyrai jaučiasi atlikę žygdarbį dar ir todėl, kad padarė savo moteris laimingesnes. Matau, kaip keičiasi porų santykiai: savo ruožtu moterys, gavusios, ko norėjo, ima stebinti vyrus dosnumu. O gauna jos ne tik galimybę šokti, bet dažnai ir naują vyro elgesį. Pamokų metu šokdami ir su mokytoja, ir su kitomis klubo lankytojomis jie pasidaro atidesni, labiau pasitempę, nes jaučia didesnę atsakomybę, tiesiog nori padaryti svetimoms gerą įspūdį. Bet vėliau jie būna dėmesingesni, pagarbesni ir saviškėms.“

Tiesą sakant, šokiai – ideali to vyriškumo, kuris patinka moterims, ir to moteriškumo, kuris žavi vyrus, mokykla. Vyrai pratinasi būti galantiški vedliai, moterys – pasitikėti jais, atsiduoti, atsipalaiduoti ir mėgautis šokiais. Pasak J. Aleksandravičienės, ant parketo labai akivaizdu, kaip du žmonės įpratę bendrauti gyvenime. Laužyti elgesio stereotipus, išsiugdyti nuovoką, įprasti jausti partnerį, vykdyti jo norus nelengva, tačiau kai pavyksta, laimi abu. Viena pora pusiau juokais, pusiau rimtai prasitarė klubo vadovei: „Jei išbūsime šokių partneriais iki sezono pabaigos, gyvensime kartu ilgai ir laimingai!“

O kaipgi vienišiai? Kiek jų, savąjį žmogų sutikusių ne kur nors kitur, o šokių salėje? Pasirodo, ji – neprilygstama moterų ir vyrų, kuriems šokis suteikia fantastišką galimybę išmokti koordinuoti savo veiksmus ir jausmus, poravimosi vieta. Čia užsimezga artima draugystė, vėliau kai kurios poros gludina vestuvinį valsą ir švenčia krikštynas... „Pas mus ateinančių vienišų vyrų amžiaus vidurkis – apie keturiasdešimt metų, moterų – šiek tiek mažesnis. Planuojame burti ir senjorų grupes“, – komentuoja J. Aleksandravičienė.

 

„Žiūrėdama šokių dešimtukus galvojau, kad jei juose dalyvaučiau, įsimylėčiau kiekvieną partnerį... Tiesiog neįsivaizduoju, kaip galima šokti be jausmų“, – diskusijoje apie vyrus ir šokius rašo internautė Salomėja. Vyrams, kurie vis dar spyriojasi kviečiami į šokių klubą, vertėtų įsiklausyti į šiuos labai moteriškus žodžius. Be jokios abejonės, šokis – kelias į moters glėbį! Tai akivaizdžiai patvirtino Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa, kurioje dalyvavo du tūkstančiai respondenčių. Aštuoniasdešimt procentų iš jų išsakė tvirtą įsitikinimą, kad tarp mokėjimo šokti ir elgesio sekso metu yra tiesioginis ryšys. Moterų nuostata tokia: norėdamas įtikti lovoje vyras turi mokėti gerai šokti, nes šokantis vyras sugeba pajusti kiekvieną moters kūno virpesį ir suprasti, ko ji geidžia, kas jai teikia pasitenkinimo. Taigi šokiai padeda vyrui blizgėti srityje, kuri jam tokia svarbi.

Bet kuris šokius išmėginęs vyras, jei jis anksčiau varžėsi bendraudamas su dailiąja lytimi, pripažins, kad šokant ilgainiui pasitikėjimas savimi ir savo kūnu išauga, o moterų baimė išnyksta, nes jos kaip mat užuodžia atsiradusios vyriškos jėgos feromonus ir ima rodyti palankumą. Pastarųjų turintiems per akis, bet tebeieškantiems savo išrinktosios, šokių salė gali tapti ta vieta, kur pildosi svajonės: juk čia susirenka daug patrauklių, žinančių, ko nori iš gyvenimo, vienišų dailiosios lyties atstovių.  

Šokių instruktorius Jeffas Allenas knygoje „Pramoginiai šokiai“ iš garsiosios šmaikščiosios serijos „Pilnas idiotų gidas“ („The Complete Idiot's Guide to Ballroom Dancing“) drąsina savo galimybėmis abejojančius vyrus: „Jei sugebate pakilti arba nusileisti laiptais, minti dviratį, plaukti, niekas negali sutrukdyti išmokti šokti. Tereikia geros pradžios, gero mokytojo ir dažnų repeticijų. Taigi, džentelmenai, kad ir koks būtų jūsų tikslas (ilgalaikiai ar neįpareigojantys santykiai, intymus kūnų pokalbis), kelias, vadinamas pramoginiais šokiais, – pats trumpiausias kelias į sėkmę“.

Vyriškajai žmonijos pusei, įpratusiai lieti prakaitą sporto salėje, nes grožis ir sveikata jai asocijuojasi su rankoves plėšiančiais raumenimis, norisi šūktelėti: atsipeikėkite, mielieji! Šokiai nepaverčia vyrų atletais, tačiau treniruoja kūną nereikalaudami laikytis angliavandenių ir baltymų dietos, nuobodžiai daryti vis tą patį pumpuojant bicepsus ir tricepsus. Šokiai gerina tonusą, lankstumą, ištvermę, jėgą, gelbsti nuo hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) ir įtampos, šiuolaikinio vyro rykščių, kurios dažnai tampa lytinio nepajėgumo ir psichologinių problemų priežastimi.

„Egzistuoja religiniai judėjimai, pavyzdžiui, sufizmas, kur pagrindinė priemonė pajusti Dievą yra šokis. Sukdamiesi ratu ir šokdami dervišai nusimeta protą, valią, atsisako savikontrolės ir atsiduoda aukštesnei jėgai. Galintis šokti vyras yra dvasingesnis, laisvesnis ir, ko gero, sveikesnis nei sau to neleidžiantis, nes vyras, kuris nepajėgia priimti savo prigimtinės mistinės ir moteriškosios pusės, anksčiau ar vėliau suvokia esąs ribotas, suvaržytas ir dėl to kenčia“, – mano Olegas Lapinas.

 

Marius Šmitas, pramogų pasaulio atstovas: „Kai žmogus – nelankstus stuobrys, jis toks visur: ir šokdamas, ir užsiiminėdamas seksu, ir valgydamas... Jei šoksi susikaustęs, galvodamas tik apie tai, kaip padaryti teisingą judesį, – išeis š... Gali nemokėti šokti, bet paleisk save, būk natūralus – ir iš tavęs veršis aistra! Taigi į jūsų klausimą atsakau: taip, tarp mokėjimo šokti ir mokėjimo mylėtis yra ryšys, tačiau tai nereiškia, kad tobulai šokantis būtinai yra geras meilužis lygiai kaip idealiai išmokęs šokių judesius žmogus nebūtinai tampa puikiu šokėju. Viskam reikia vidinės ugnies. Jos daug turi tango, todėl skirtingai nuo valso man šis šokis labai patinka.“

Saulius Budrevičius, verslininkas: „Tiesos yra. Šokdamas žmogus išmoksta geriau jausti partnerį, suprasti, ko jis nori, kada reikia tapti pasyvesniam ir perleisti iniciatyvą jam... Kalbant apie mūsų su žmona santykius šokiai jų niekaip nepaveikė: mes jau keturiolika metų kartu, gerai vienas kitą pažįstame ir sutariame. Lankyti šokių pamokas kartu su draugais pasiūlė ji. Nesispyriojau. Tai, ką darėme keletą metų, man patiko: pramokome įvairių klasikinių šokių, geriau ėmėme juos suprasti, leidome laisvalaikį malonioje kompanijoje... Mus žavi Lotynų Amerikos ritmai, tad būdami tuose kraštuose pasimėgaujame vietiniais šokiais ir kartu išmėginame savo naujus gebėjimus. Manau, kad mokėjimas gražiai šokti – vyro privalumas, tačiau nenorėčiau, kad mano sūnūs taptų profesionaliais šokėjais. Mano akimis, pastarieji atrodo mažumėlę moteriški.“

Rimas Šapauskas, humoristas, didžėjas: „Galir galima tai susieti, tačiau šį teiginį kiekviena pora turėtų patikrinti.Mes su žmona ir be šokių gerai suprantame vienas kitą. (Juokiasi.) Nesu šokėjas – nebuvo progos išmokti, antra vertus, nei tango, nei visokios salsos ir panašios aistros man įspūdžio nedaro. Mėgstu kitokią muziką, todėl klasikiniai šokiai nevilioja. Žmona, priešingai, gerai šoka, tačiau nemėgina manęs nutempti į šokių pamokas. Nors ką gali žinoti – gal ateityje užsigeisiu ir aš išmokti valsą.... Jei meškos šoka, ir mane galima išmokyti. Rašydama pabrėžkite: pirma, niekas negimė mokėdamas ir visus galima išmokyti, antra, kas kaip nori, tegu taip ir šoka.“

 

Straipsnio autorė - Faustina Bružaitė